TIKĖJIMO
IŠPAŽINIMAS
Linas Kondratas(Abdur-rahman) Bismil-la hir-rahman nir-rahim Vardan Allaho,
maloningojo, gailestingojo. Allaho Vieningumo(tauhido)
pagrindas, ir teisingas tikėjimas, susideda iš to, kad sakoma: Aš tikiu į
Allahą ir į Jo angelus, ir į jo knygas, ir jo pasiuntinius, ir prisikėlimą
po mirties, ir kad likimo gėris ir blogis yra iš Allaho Aukščiausiojo. Aš
taip pat tikiu į atsiskaitymą(hisab) ir svarstykles(mizan), rojų ir
pragarą ir visa tai tiesa. Allahas yra vienas, ne skaitmenine
prasme, bet ta prasme kad jis neturi antrininko(Šarik) - "Sakyk: jis
Allahas Vienas(Aahad), Allahas Amžinas ir Sau Užtenkantis(Samda), negimdo
ar nepagimdytas ir nebuvo jam lygaus jokio daikto". Jis nėra panašus į
nieką iš savo kūrinijos, nei kas nors iš kūrinijos yra panašus į Jį. Jis
nesiliovė būti, ir jis nesiliauja būti, su savo Esmės(dhat) ir
Veiksmų(sifat) atributais. Esmės atributai yra Gyvenimas(hayat),
Galia(qudra), Žinojimas(`ilm), Kalbėjimas(kalam), Girdėjimas(sam`),
Regėjimas(basar) ir Valia(irada). Jo veiksmų atributai yra
Tvėrimas(taksliq), Maitinimas(tarziq), Sukėlimas(insha'), Naujos Pradžios
Padarymas(ibda`), Kūrimas(san`) Jis nesiliovė būti ir jis nesiliauja
būti, su savo vardais ir atributais; ir nei vardai, nei atributai nėra
sutverti(muhdath); Jis nesiliovė žinoti savo Žinojimu, ir Žinojimas yra Jo
atributas amžinybėje; ir galingas savo Galia ir Galia yra Jo atributas
amžinybėje; Jis visada kalbėjo savo Kalbėjimu ir Kalbėjimas yra Jo
atributas amžinybėje; Jis visada buvo Tvėrėjas ir Tvėrimas yra Jo
atributas amžinybėje.Jis nepaliaujamai buvo Veikėjas savo Veikimu ir
Veikimas yra jo atributas amžinybėje. Jo atributai egzistavo amžinybėje ir
nebuvo pavaldūs laikui ar sutverti(muhdatha va maksluqa); ir kas sako, kad
jie sutverti, ar atsiradę laike, ir įpuola į abejonę šiuo klausimu, jis
yra Allaho paneigėjas(kafir). Koranas yra Allaho Žodis, užrašytas
knygose(masahif), saugomas širdyse, irrecituojamas liežuviu ir apreikštas
(munzal) Pranašui (sal-al-llahu `alaihi va sal-lam). Mūsų Korano ištarimas
yra sutvertas, ir mūsų Korano užrašymas yra sutvertas, ir mūsų jo
skaitymas yra sutvertas, bet pats Koranas nesutvertas. Tai, ką Allahas paminėjo Korane,
kaip pasakojimą apie Mozę ir kitus pranašus ir apie Fir`auną ir Iblisą -
visa tai yra Allaho Žodis, kuriuo jis pranešė apie juos ir Allaho Žodis
yra nesutvertas, o Mozės ir kitų tvarinių kalbėjimas - sutvertas; būtent
Koranas yra Allaho Žodis - jis yra pradėtas laike(qadim), o ne jų(t.y.
Mozės ir kitų) kalbėjimas. Ir Mozė girdėjo Allaho žodį, kaip Allahas
pasakė(Korane): "ir kalbėjo Allahas į Mozę kalbėjimu". Ir tai Allahas buvo
Kalbėtoju, o Mozė nekalbėjo. Allahas buvo Tvėrėju amžinybėje(Azal) ir
"nėra tokio daikto kaip Jis ir Jis - Girdintis, Regintis". Kada Allahas
kalbėjo į Mozę, jis kalbėjo į jį savo Kalbėjimu, kuris yra Jo atributas
amžinybėje. Visi Jo atributai - skirtingi nuo tvarinių atributų: Žinojimas
- ne toks, kaip mūsų žinojimas, Galia - ne tokia kaip mūsų galia,
Regėjimas - ne toks kaip mūsų regėjimas, Girdėjimas - ne toks kaip mūsų
girdėjimas, ir Kalbėjimas - ne toks kaip mūsų kalbėjimas. Mes kalbame
kalbos padargais ir raidėmis/garsais(huruf), o Allahas kalba be padargų ir
be garsų; garsai yra sutverti, o Allaho Kalbėjimas - nesutvertas; Jis -
Daiktas, ne toks kaip daiktai; ir žodžio "Daiktas" prasmė - jo [buvimo]
patvirtinimas, nepriskiriant jam kūno, nei substancijos(javhar), nei
egzistavimo(`arad); jis neturi nei ribos(hadd), nei priešingybės(didd),
nei analogo(nidd), nei panašumo(misl). Jis turi Veidą(vajh), Ranką(kad) ir
Savastį(nafas), kaip paminėjo Allahas Korane, ir tai ką jis paminėjo
Korane apie savo Veidą, Ranką ir Savastį, yra Jo atributai neklausiant
"kaip?" ir nesakoma kad Jo Ranka yra Jo Galia ar Jo Malonė(ni`ma), kadangi
tai būtų atributų paneigimas, kurio laikosi kadaritų ir mutazilitų sektos,
bet Jo ranka yra jo atributas neklausiant "kaip?". Jo Rūstybė(gazab) ir Jo
Pasitenkinimas(rida) yra du Jo iš jo atributų neklausiant "kaip?". Allahas sukūrė daiktus ne iš
materijos (t.y. iš nieko), ir Jis žinojo amžinybėje visus daiktus, dar
prieš jiems įgyjant būtį. Allahas juos apibrėžė(qadara) ir nulėmė savo
sprendimu(qada). Be jo Noro(masih'a), Žinojimo(`ilm), Lemties(qada),
Apibrėžimo(qadar) ir Užrašymo Saugomoje Lentoje(lauh al-mahfuz) nieko
neatsirado nei šiame pasaulyje(dunya) nei Aname Pasaulyje(aksira). Tačiau
šis užrašymas buvo apibūdinimas(vasf), o ne sprendimas(hukm). Lemtis,
Apibrėžimas ir Noras yra amžinybėje esantys atributai, neklausiant
"kaip?". Allahas žino neegzistuojantį daiktą(ma`dum) jam dar esant
neegzistavimo būvyje(fi hal `Adam), ir žino jį, kaip jis būva, kada
suteikia jam būtį, ir žino koks jis bus egzistuojantis būties būvyje(fi
hal vudžud) ir žino koks bus jo išnykimas(fana'). Allahas žino stovintįjį
stovėjimo būvyje, ir kada jis atsisėda, žino jį sėdintį sėdėjimo būvyje,
tačiau jo Žinojimas nuo to nesikeičia, ir joks Jo Žinojimas neatsiranda
laike, tačiau pats pokytis ir skirtumas tvariniuose atsiranda laike. Allahas sutvėrė kūrinius laisvus nuo
netikėjimo ir tikėjimo, po to kreipėsi į juos, duodamas jiems nurodymus ir
draudimus. Ir netikėjimas priklauso tam, kas netikėjo veiksmu ir paneigimu
bei tiesos atmetimu, dėl to, kad Allahas juos apleido. Tas, kas tikėjo,
tikėjo veiksmu, teigimu(iqrar) ir tiesos patvirtinimu, dėka Allaho
sutvirtinimo(taufiq) ir pagalbos(nasr). Ir jis išėmė iš Adomo strėnų
šonkaulį dalelių(dharr) pavidalu ir padarė iš jo žmones, turinčius
protą(`uqala') ir kreipėsi į juos, įsakydamas tikėti ir uždrausdamas
netikėti. Jie pripažino Jo Viešpatystę, ir tai buvo jų tikėjimas. Jie
gimsta su šia prigimtimi; tas, kas po to netikėjo, pakeitė ir iškreipė
savo prigimtį, o kas tikėjo ir priėmė tiesą ją sutvirtino ir suteikė jai
tęstinumą. Niekas iš kūrinijos nėra priverčiamas tikėti ir netikėti;
niekas nebuvo sutvertas tikinčiuoju ar netikinčiuoju, bet visi buvo
suverti asmenimis. Tikėjimas ir netikėjimas yra (Allaho) vergų veiksmai.
Allahas žino netikintįjį, jam esant netikėjimo būvyje, ir jei jis patiki
po to žino jį tikinčiuoju tikėjimo būvyje, bet jo Žinojime ir atributuose
neįvyksta jokio pokyčio. Visi Allaho vergų veiksmai, tiek
susiję su judėjimu tiek su būtimi, yra jų realiai įgyti. Allahas
juos(veiksmus) sutveria, ir jie visi atsiranda Jo Noru, Žinojimu, Lemtimi
ir Apibrėžimu. Visi paklusnumo Allahui veiksmai(ta`at) tampa privalomi Jo
Įsakymu('amr), Jo Meile(mahabba), Jo Pasitenkinimu(rida), Jo Žinojimu, Jo
Noru, Jo Lemtimi ir Jo Apibrėžimu. O visi neklusnumo veiksmai Jo
Žinojimu, Jo Noru, Jo Lemtimi ir Jo Apibrėžimu, bet ne Jo Meile(mahabba),
Jo Pasitenkinimu(rida) ar Jo Įsakymu. Visi pranašai(SAS) buvo švarūs nuo
visų didelių ir mažų nuodėmių, nuo netikėjimo ir nuo bjaurių dalykų, bet
jie darė suklydimų ir klaidų. Muhamedas(SAS) yra Allaho numylėtinis,
vergas, pasiuntinys ir pranašas, švarus ir tyras, kuris niekada negarbino
stabų ir nepriskyrė Allahui partnerių nė vieną akimirką, ir niekada
nepadarė nei didelės, nei mažos nuodėmės. Tobuliausias žmogus po
Pranašo(SAS) yra Abu Bakras Siddikas(Teisusis)(ra), po to Umaras bin
al-Chatabas al-Farukas(ra), po to Usman bin Affanas(ra) dviejų šviesų
savininkas(dviejų Pranašo(SAS) dukterų Hmm Kulsum ir Ruqayya vyras) ir Ali
bin Abu Talibas al-Murtaza(ra)(Trokštamasis, Geidžiamasis - pas.t), tegul
Allaho malonė būna su jais visais, pamaldžiais, tvirtais Tiesoje,
esantiems su Tiesa, ir mes laikome juos visus artimais draugais ir
globėjais(auliya). Visus Pranašo(SAS) bendražygius minime tik geru
žodžiu. Mes neapšaukiame jokio musulmono
netikinčiuoju dėl jokios jo nuodėmės, net jei ir būtų didžioji nuodėmė,
jeigu jis nelaiko šios nuodėmės leistinu dalyku, ir tada jis nenustoja
nešioti tikėjimo vardo, ir mes tebevadinime jį tikinčiu iš tikrųjų.
Tikintysis gali būti nusidėjėliu, nebūdamas netikinčiu. Ir chuffų(odinių kojinių)
perbraukimas drėgna ranka(apsiplovimo metu) yra suna ir taravih malda
Ramadano mėnesį - suna. Yra leistina malda, kuriai vadovauja tiek
dorybingas, tiek ir nusidėjėlis Imamas. Mes nesakome, kad nuodėmė nekenkia
tikinčiajam, nesakome, kad jis neįžengs į Pragaro ugnį, bet taip pat
nesakome, kad jis ten išbus amžinai, net jei jis ir buvo nusidėjėliu, kada
išėjo iš šio pasaulio būdamas tikinčiuoju. Mes nesakome, kad mūsų geri darbai
bus priimti, ir kad mūsų nuodėmės bus atleistos, kaip sako murdžitai, bet
sakome, kad kas padarė gerą darbą su visomis privalomomis jo sąlygomis, be
trūkumų, kurie jį anuliuoja ir be prasmių, kurios padaro jį negaliojančiu,
ir jeigu šis darbas nėra anuliuojamas vėlesnio netikėjimo ir
atsimetimo(ridda) iki kol jis išeina iš šio pasaulio tikinčiuoju, Allahas
nepradangins jo darbo, bet jį priims iš jo ir suteiks atlygį už jį. Jeigu
žmogus turėjo kokių nors nuodėmių, išskyrus netikėjimą(kufr) ir partnerių
priskyrimą Allahui(Širk), ir už jas neatgailavo iki kol numirė, būdamas
tikinčiuoju, tai priklausys nuo Allaho Noro: jei Allahas norės, nubaus jį
už tai pragaro ugnimi, o jei norės - dovanos bausmę ir visai nebaus jo
pragaro ugnimi. Veidmainiavimas, jei jis pasitaiko, atliekant bet kurį iš
darbų, anuliuoja atlygį už jį, ir taip pat pasididžiavimas. Ženklai ir stebuklai (ayat),
Pranašams suteikti antgamtiniai gabumai (karamat) - šventiesiems(auliya)
yra tiesa, o tie, kurie atsitinka su Allaho priešais, tokiais kaip Iblisas, Fir`aunas ar Dažalas, ir apie kuriuos pasakojama
pranešimuose(achbar), kad jie atsitiko ar atsitiks su jais, tai mes
nevadiname jų stebuklingais ženklais(ayat) ar reiškiniais(karamat), bet
mes sakome, kad jais buvo išpildyti jų poreikiai(qada hajat lahum), ir kad
Allahas išpildė jų poreikius, vesdamas juos į pražūtį ir bausdamas juos, o
jie patys buvo apgauti tuo, ir tai padidino jų maištą prieš Allahą ir
netikėjimą, ir visa tai galima ir
įmanoma. Allahas buvo Tvėrėju prieš
sutverdamas, ir Maitintoju prieš maitindamas. Allahas bus matomas Aname
Pasaulyje ir tikintieji jį matys ten savo akimis, be panašumo(tašbih) [į
kitus daiktus] ir be kokybės(kayfiya); tarp Jo ir jo kūrinijos nebus jokio
nuotolio. Tikėjimas tai teigimas(iqrar) ir
tiesos pripažinimas(tasdiq). Dangaus ir žemės gyventojų (angelų ir žmonių)
tikėjimas nedidėja ir nemažėja savo turinio požiūriu, bet didėja ir mažėja
užtikrintumo(yaqin) ir tiesos pripažinimo(tasdiq) požiūriu. Tikintieji yra
lygūs savo tikėjimu ir Allaho vienybės(tauhid) pripažinimu, bet yra
pranašesni vieni už kitus darbų atžvilgiu. Islamas(paklusimas) tai yra
atsidavimas(taslim) Allaho įsakymams ir vadovavimasis(inqiyad) jais.
Kalbos požiūriu yra skirtumas tarp sąvokų "Islamas"(paklusimas) ir
"Iman"(tikėjimas), tačiau nebūna Islamo(paklusimo) be tikėjimo (iman), nei
tikėjimo (iman) be paklusimo ir jie yra kaip vidinė ir išorinė to paties
dalyko pusė. Religija - tai yra vardas, suteikiamas paklusimui ("islam"),
tikėjimui("iman") ir visiems šariato nuostatams. Mes žinome Allahą tikru žinojimu
taip, kaip jis pats save apibūdino Knygoje(Korane) visais atributais, ir
niekas negali garbinti Allaho tikru garbinimu, kaip Jam pačiam būtų
tinkama, bet kievienas garbina Allahą, kaip įsakė Jo Knyga, suna ir Jo
Pranašas. Visi tikintieji yra lygūs tuo požiūriu, kad jie yra tikintieji,
bet jie skiriasi žinojimu, tikrumu(yaqin), pasitikėjimu Allahu(tavakul),
meile, pasitenkinimu, baime, viltimi, tikėjimo stiprumu. Allahas teikia malones savo vergams
ir yra teisus su jais, dosniai duoda padvigubintą ir padaugintą atlygį,
palyginus su tuo, kurio vergas nusipelnė; baudžia už nuodėmes dėl savo
teisingumo, ir atleidžia dėl savo dosnumo. Pranašų(SAS) užtarimas Paskutinio
Teismo dieną yra tiesa, ir mūsų Pranašo(SAS) užtarimas nusidėjusiems
tikintiesiems ir padariusiems sunkiausias nuodėmes bei nusipelniusiems
bausmės yra tikra tiesa. Ir darbų svėrimas svarstyklėmis Paskutinio Teismo
dieną yra tiesa, pranašo tvenkinys(havd) yra tiesa, ir
atsiskaitymas(qisas) tarp priešų perskirstant gerus darbus(atimant iš
skriaudėjo ir atiduodant nuskriaustajam) Paskutinio Teismo dieną yra
tiesa, ir jei kas neturės gerų darbų, tai jam [ iš jo nuskriausto] bus
permesti blogi darbai, ir tai yra tiesa ir įmanoma. Pragaras ir Rojus - du Allaho tvariniai, kurie niekada neišnyks, ir rojaus "hurijos" (hur al`ayn) nemirs
amžinai, ir neišnyks Allaho bausmė ir atlygis ir bus amžinai. Allahas veda teisiu keliu ką nori
dėl savo dosnumo, ir suklaidina ką nori dėl savo teisingumo, suklaidinimas
yra kada jis apleidžia [žmogų]; o "apleidimo prasmė yra ta, kad Allahas
žmogui neteikia savo sustiprinimo(taufiq) daryti tai, kas Jam patinka, ir
tai yra Jo teisumas, ir tas pats gali būti pasakyta ir apie apleistojo
nepaklusnumą Allahui. Ir neleista sakyti, kad Šėtonas pagrobia tikėjimą iš
tikinčiojo per jėgą ir prievartą, bet mes sakome, kad žmogus pats atideda
tikėjimą į šoną ir tada jį nusineša Šėtonas. Ir Munkaro ir Nakiro apklausa,
įvykstanti kape [po mirties] yra tiesa, ir sielos grįžimas į kūną kape yra
tiesa, ir suspaudimas kape ir bausmė jame, kurie atsitinka su visais
netikinčiaisiais ir su kai kuriais nuodėmingais tikinčiaisiais, yra
tiesa. Ir visa tai, ką religijos
žinovai minėjo apie Allaho, tebūnie pašlovintas Jo vardas, atributus
persų kalba, yra galima vartoti persų kalba, išskyrus "yad"(arabų
k."ranka" - persų k. "yad" reiškia atmintis - past.). Todėl mes galime
sakyti ru-ye chuda (pers. k. - Dievo veidas - past.), nepriskirdami šiai
sąvokai nei panašumo, nei kokybės. Allaho artumas ar tolimumas
nereiškia nuotolio ar artimumo atstumo požiūriu, bet žmogaus kilnumą ar
niekingumą [Allaho atžvilgiu], ir paklusnus yra artimas Allahui
neklausiant "kaip?", o nusidėjėlis yra Jam tolimas, neklausiant "kaip?".
Nuotolis nuo Allaho, artumas jam ir Allaho atsigręžimas(iqbal) yra
dalykai, kurie atsitinka su tuo, su kuriuo Allahas kalba(al-munaja). Tai
pat kaimynystė su Juo rojuje
ir stovėjimas prieš Jį yra dalykai be kokybės. Koranas buvo nuleistas Pranašui(SAS)
ir jis užrašytas knygose(masahif). Visi Korano "ajatai" savo iškalbingumo
požiūriu yra lygūs savo kilnumu ir didybe, bet kai kurie turi ypatingą
pranašumą, dėl savo formos, ar dėl dalykų, kuriuos mini. Pavyzdžiui Sosto
ajatas(ayat al-kursi), kadangi jame minima Allaho Didybė(jalal va `uzma).
Šiame ajate susijungia tiek formos, tiek ir turinio kilnumas. Kai kurie
ajatai turi tiktai formos kilnumą, kai pavyzdžiui tie, kuriuose minimi
netikintieji, o tai kas yra juose minima (t.y. netikintieji) neturi
kilnumo. Visi Allaho vardai lygus didybe ir kilnumu, tarp jų nėra
skirtumo. Qasim, Tahir ir Ibrahim buvo
Pranašo(SAS) sūnūs (mirė vaikystėje - past.), o Fatima, Ruqaj-ja, Zainab
ir Umm Kulsum buvo jo(SAS) dukterys. Jei žmogus turi sunkumų su kuriais
nors iš subtilesnių(daqa'iq) Dieviškojo Vieningumo (tauhid) mokslo (t.y.
tikėjimo pagrindų) dalykų, jis turi nedelsiant ieškoti, kas jam galėtų
paaiškinti tai, kas yra teisinga Allaho požiūriu, iki tol, kol randa
religijos žinovą, kurio gali paklausti, ir neleidžiama šių paieškų atidėti
ir negalima sustoti su šiomis paieškomis - kas sustoja tas
netikintysis. Ir žinia apie Pranašo
mi`radžą(kelionė prie Allaho Sosto) yra tiesa. Ir kas ją atmeta, yra
paklydęs blogų inovacijų prasimanytojas(mubtadi`). Ir Dadžalo pasirodymas, ir Jadžudžas
ir Madžudžas(Gogas ir Magokas) , ir saulės patekėjimas iš vakarų, ir
Jėzaus(as) nusileidimas iš dangaus ir kiti Pasaulio Pabaigos ženklai,
kurie minimi patikimuose(sahih) pasakojimuose(achbar) yra reali
tiesa. Ir Allahas veda ką nori tiesiu
keliu.
|