Islamas ir poligamija

Samer hamoudeh

            Spausdiname poleminį straipsnį, kurį parašė Kauno medicinos universiteto studentas Samer Hamoudeh iš Jordanijos. Straipsnis parašytas vykusios televizijos laidos “Bobų vasara” apie poligamiją pagrindu. Šioje laidoje dalyvavo Samer Hamoudeh su žmona Dalia. Suprantama, su daugeliu minčių bei teiginių nesutiks mūsų skaitytojai, ypatingai moterys. Prašome pasisakyti šiuo ginčytinu klausimu.

            Daugpatystė yra viena iš Islamo religijos ypatybių. Ji egzistavo dar prieš Islamą. Ji buvo žinoma tarp hebrajų, arabų bei slovėnų tautų. Yra žinių, jog daugpatystė savo laiku egzistavo taip pat Rusijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Olandijoje, Skandinavijos ir netgi Baltijos jūros kraštuose, dabartinėje Lietuvos, Latvijos bei Estijos valstybių teritorijose. Daugpatystė ir šiais laikais egzistuoja kai kuriose nemusulmoniškose tautose: Indijoje, Kinijoje, Japonijoje ir kai kuriose Afrikos šalyse. Taigi, nėra teisinga teigti, jog Islamas yra vienintelė religija, kuri leidžia vyrams turėti daugiau kaip vieną žmoną.

Daugelis Europos bei Amerikos dabartinių kultūringų žmonių, laikančių save civilizuotais, teigia, kad daugpatystė yra primityvi sistema, atsiradusi ankstyvaisiais žmonijos vystymosi amžiais. Tačiau, iš tikrųjų, ji atsirado savo laiku labiausiai išsivysčiusiose tautose. Tai patvirtino daugelis istorikų bei visuomeninių mokslų žinovų, tokių kaip Westermark, Hiller, Genriberg. Šie mokslininkai pažymėjo, jog daugpatystė nebuvo pripažinta tarp tautų, kurios gyveno klajoklinį gyvenimą, vertėsi medžiokle ir naudojo maistui sumedžiotus žvėris. Daugpatystė atsirado iš pradžių tautose, kurios pažengė labiau į priekį civilizacijos vystymesi, kurios pirmos perėjo į žemės ūkio vystymo stadiją. Daugelis istorikų bei mokslininkų, kurie studijavo Islamą ir jo istoriją, mano, jog ateityje daugpatystė bus paplitusi labiau išprususiose tautose.

Argumentai, kalbantieji daugpatystės naudai, yra šie:

1. Ištikimybė. Vyras turi didesnes galimybes ir ilgesnį aktyvų laikotarpį dauginimuisi. Moteriai gi šis laikotarpis yra žymiai mažesnis iki tol, kol būna menstruacijos. Tuo tarpu vyrai gali turėti vaikų, būdami virš 60 metų. Ką toks vyras darys, jei jis dar pakankamai aktyvus ir negali susilaikyti?! Ar jam yra geriau ieškoti kokios nors meilužės ir patenkinti savo norus?! Tokiu atveju, kaip jo žmona jausis, žinodama, jog jos vyras turi meilužę ir su ja praleidžia savo laisvalaikį?! Ar ji nesijaus šioje situacijoje pažeminta, netgi sutrypta?! Šventame Korane Allahas sako: “Venkite svetimoteriavimo (neištikimybės). Tai tikrai nepadorus dalykas ir blogas paprotys.”

2. Tik sveika žmona ir vyras gali daugintis. Ką vyras turi daryti, jei jo žmona dėl kokių nors priežasčių negali jam pagimdyti vaikų? Ar iš tikrųjų jiems būtina šią situaciją iškentėti iki galo, ypatingai, jei jie dar pakankamai jauni? O gal jiems geriau išsiskirti bei iškentėti skyrybų moralinę įtampą, nors jie ir myli vienas kitą? Ar negeriau būtų vyrui turėti dar vieną sveiką moterį, kuri jam gali gimdyti vaikus?!

3. Kodėl Islamo šalyse bei tautose nėra pamestinukų? O jei yra, tai labai mažai. Ne Islamo šalyse tokių vaikų būna kartais netgi daugiau kaip 30 %. Ar mes žinome, kiek valdžia išleidžia lėšų tokiems vaikams auginti? Lietuvoje vienišai moteriai skiriama daugiau lėšų negu tai, kuri turi vyrą ir normaliai gimdė. Be to, kokia vaikui būna moralinė skriauda, kai jis žino, jog jo tėvas nenori jo pripažinti?! Arba netgi visai nežino, kas yra jo tėvas?!

4. Kodėl Islamo šalyse bei tautose nėra paplitusios venerinės ligos bei prostitucija? Tuo tarpu kitose Vakarų civilizacijos šalyse jos klesti. Galima teigti, jog tam turi didelę įtaką Islamas ir leistina daugpatystė.

Nors Islamas leidžia vyrams turėti daugiau kaip vieną žmoną, tačiau religija nepamiršo moterų teisių ir jas ypatingai gina. Moteris vedybinės sutarties metu gali sąlygoti, kad vyras neturi teisės vesti antrą žmoną be jos sutikimo. Tuo atveju, jei vyras nesilaikys savo įsipareigojimo, ji gali kreiptis į teismą, gauto kompensaciją, o taip pat išsiskirti.

Kodėl tie, besivadinantys save civilizuotais žmonėmis, neprisimena šios sąlygos, kai smerkia Islamą dėl leistinos daugpatystės, kai sako, kad Islame moteris yra pažeminta ir neturi savo teisių?

Šv. Korane Allahas įsakė visiems vyrams būti teisingiems savo žmonoms. Tai reiškia, kad visos žmonos turi vienodas teises ir nei viena iš jų negali būti kuo nors nuskriausta. Todėl turėti daugiau kaip vieną žmoną vyrui yra didelė atsakomybė. Jis jas visas turi aprūpinti tiek maitinimu, tiek aprengimu, tiek kitomis gyvenimo sąlygomis. O tuo pačiu turi aprūpinti visus jų vaikus vienodai be jokio skirtumo. Jei kuri nors žmona laiko, jog jos vyras yra jai neteisingas lyginant su kita, tai ji gali reikalauti teisingumo bei kreiptis į teismą, gindama tiek savo, tiek savo vaikų teises.

O kodėl gi moteris negali turėti daugiau nei vieną vyrą? Šis tradicinis klausimas visada iškyla, kai kalbam apie daugpatystę. Vyras yra pajėgesnis už moterį, jis stipresnis gyvenime iškylančiuose reikalavimuose. Jis yra morališkai stipresnis už moterį, jam neiškyla kai kurie fiziniai sunkumai, kurie kankina moterį. Turime galvoje menstruacijas, gimdymo sunkumus, kraujavimą, vaiko maitinimą, organizmo silpnumą ir t.t. Moteriai sunkiau aprūpinti savo šeimą. Kaip ji galėtų aprūpinti du vyrus vienu metu po gimdymo sunkumų. Be to, iš kur galima žinoti, kurio jos vyro gimė vaikas ir kas yra vaiko tėvas?

Pabaigoje noriu tarti keletą žodžių tiems, kurie smerkia Islamą dėl leistinos daugpatystės ir sako, jog pranašas Mohamadas buvo sekso maniakas, nes jis turėjo devynias žmonas. Čia reikia pasakyti, jog jis vedė kitas žmonas tik tada, kai jam buvo virš 50 metų, ir visos jo žmonos išskyrus Aišą buvo našlės, kurioms reikėjo vyriškos paramos ir pagalbos. Viena iš jų, kai ištekėjo už mūsų šv. pranašo, buvo virš šešiasdešimties metų amžiaus. Dar kelios buvo už jį vyresnės. Tačiau jis neapsivedė su jaunomis, gražiomis moterimis, bet vedė, būtent, jas, nes joms reikėjo jo paramos. Toks mūsų atsakymas tiems žmonėms, kurie nori apšmeižti mūsų gerbiamo ir mylimo pranašo Mohamado šventą istoriją.